Iš miesto – į kaimą

Kas pagalvotų, kad statistinis miestietis savo elektrinį paspirtuką iškeistų į melzimo iranga, troleibusą į traktorių, o laisvalaikį baruose – į ramius saulėlydžius kaime.

Gyvenimas mieste pabodo

Ir visgi, tokių žmonių, kuriems tiesiog visiškai pabosta gyventi mieste, būna. Tokie ir mūsų kalbinami jaunieji ūkininkai. Moteris – pasišventusi žolelių augintoja, rinkėja ir platintoja. Vyras – nebegalėtų gyventi be žemės ūkio. Nors prieš tai 10 metų pragyveno Vilniuje. Moteris sako, kad net nepastebėjo, kaip prabėgo tiek laiko. „Atsikrausčiau, kaip ir dauguma žmonių, į sostinę dėl to, kad reikėjo atvažiuoti studijuoti. Dar mes buvome ta karta, kuri kaip ir ne visai suprato, nei kam mums tas mokslas reikalingas, nei ką apskritai gyvenime daryti. Tačiau viską vis tiek kažkaip įmanoma gyvenime susitvarkyti, jeigu labai stengiesi. Taigi, atsikrausčiau. Tie metai, kada studijavau, pirmieji du, buvo tikrain ryškūs ir aš juos prisimenu bei niekada nepamiršiu. Gyvenome, daug šventėme, visi spaudėmės daugiabučiuose, kartais ir po tris kambaryje gyvendavome. Labai daug miesto ir pasaulio pažinimo tada įvyko, dėl to tas laikas toks spalvingas ir ryškus. Nuo trečio kurso įsidarbinau ir perėjau į neakivaizdinį, taigi, studijos tapo tik tokia sudėtinga prievole, kurią teko kažkaip įgyvendinti ir vykdyti. Galiausiai, visa tai virto kažkokia rutina. Pasilikau dirbti spaustuvėje, kurioje tada įsidarbinau, ir dirbau iš viso 8 metus… Pati nesuprasdama, ką aš veikiu šiame mieste, ko aš čia atvažiavau, ir kodėl nevažiuoju į gražius gimtuosius kraštus, kur gamta kas rytą žadina ir verčia dėkoti gyvenimui bei likimui, kad tu gyveni apskritai“, – sako moteris.

Visada mylėjo gamtą ir gyvūnus

Su vyru išsikraustyti į kaimą jie nusprendė prieš 2 metus, kai vyrui buvo diagnozuotas išsekimas. „Gal ir man būtų ką nors diagnozavę, bet aš tų ligų kaip ir nelabai ieškojau, tai nebuvo progos tokiems dalykams. Tačiau tikrai buvo nemažai sunkumo, panikos, problemų. Tada supratome, kad nebegalime likti mieste. Išsikraustėme gyventi į kaimą“.

Miesto palaima

Naujos kartos fermos ir gyvulininkystė – tai tik dalis žodžių, kuriais būtų galima apibūdinti šios šeimos veiklą. Nauja melzimo iranga nuveikia puikius darbus, išgaunamas ekologiškas pienas. Tačiau moteris labiausiai džiaugiasi, kad jie vadovaujasi kitais standartais ir tiesiog nebeskriaudžia gyvūnų taip, kaip daro kiti. Gyvūnai auginami tikrai geromis sąlygomis, pragyvena laimingus gyvenimus, ir jų mėsa vėliau pardavinėjama kaip košerinė, kaip ir pienas.